Dictionary of the Lithuanian Language.
prakiurdyti — prakiùrdyti vksm. Prakiùrdyti bãtai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaubti — išdaũbti, ia, ìšdaubė tr. išspausti, prakiurdyti: Ìšdaubė krėslą, sietą Klov. daubti; išdaubti; pridaubti; uždaubti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiurdyti — iškiùrdyti BŽ183 caus. iškiurti. kiurdyti; iškiurdyti; prakiurdyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išskylėti — tr. Š, Rtr padaryti skylėtą, išbadyti, prakiurdyti: Nekalinėk, labai išskylėsi audeklą Rm. skylėti; įsiskylėti; išskylėti; praskylėti; priskylėti; suskylėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paržiūrėti — tr. NdŽ prakiurdyti: Kad paržiūrėsi stiklo langelį, kad prarymosi uosio tvorelę LTR(Brt). Aš paržiūrėčiau uosies tvorelę brolyčio belaukdama N343. ◊ akìs paržiūrėti 1. žiūrint ilgai laukti: Akìs paržiūrėjau, rankas parrymojau, o kap nėr, tep… … Dictionary of the Lithuanian Language
perdeginti — tr. 1. K deginant prakiurdyti: Paimk karštą geležį, ir perdeginsi kiaurai Rdm. 2. perpus sudeginti: Domicėlės galva nulinko žemyn lyg perdeginta smilga rš. 3. leisti sukaisti, sugesti: Žalią šieną sukrovęs perdeginai J. 4. sukirsti, uždrožti: Ka… … Dictionary of the Lithuanian Language
prabyzoti — menk. 1. intr. kurį laiką pragulėti, pradrybsoti: Visą dieną prabyzosi, eik prie darbo! Jrb. 2. tr. begulint prakiurdyti: Jau šonus prabyzojo ten byzodamas Skr. byzoti; išbyzoti; prabyzoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pragadinti — 1 pragadìnti tr. kurioje ko nors vietoje pradėti gadinti, prakiurdyti: Balnelis arkliui nugarą pragadìno (pratrynė) Jnšk. Karpos lengviai pravaromos, kad jąsias, ik kraujo pragadinęs, su tuom aptepi rš. Pragadinti kapsulę galima ir ietiniu… … Dictionary of the Lithuanian Language
pragraužti — tr. 1. graužimu padaryti skylę ar duobelę; prasigraužus urvą, išlįsti: Skylę pragraužė pelė J. | refl.: Pelė prasigraužė pro padamentą Slm. 2. prazulinti, pratrinti, prakiurdyti: Pragraužė čebatas koją Skdt. Vanduo pragraužė malūno pylimą Blv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
